Nėštumas, kūdikio gimimas – įvykiai, įnešantys į moters gyvenimo kelią daug ir įvairių išgyvenimo „atspalvių“. Vaikelio laukimasis – streso laikotarpis. Moteris patiria ne tik fizinius, bet ir socialinius, psichologinius pasikeitimus. Šiuo laikotarpiu emocinė ramybė svarbi besilaukiančiai mamai ir kūdikėliui. Tačiau šią būseną pasiekti darosi sunkiau, nes emocijos tarytu išlenda į paviršių: moteris darosi irzli, greitai nuvargsta. Emocijų „audros“ dažnai būna sąlygotos hormoninių bei kitu fizinių pasikeitimų. Gyvenimo, mitybos, pomėgių pasikeitimai būsimą mamytę verčia jausti diskomfortą bei nepasitenkinimą. Šie jausmai dažnai prasiveržia nežabotų emocijų gūsiais.
Vienas iš emocijų ir įtampos valdymo metodu yra aromoterapija.
Vienas bendresnių aromaterapijos apibrėžimų būtų kryptingas eterinių bei augalinių aliejų naudojimas fizinėms ir dvasinėms ligoms gydyti, taip pat jų profilaktikai. Aromaterapija, pasitelkdama senovės išmintį bei šiuolaikinio mokslo pasiekimus, moko, kaip panaudoti terapines aromatinių aliejų savybes norint atpalaiduoti ar stimuliuoti kūną ir dvasią, įveikti negalavimus, pagerinti savijautą. Aromaterapija apima chemijos, botanikos, medicinos, psichologijos, žemdirbystės ir kitų dalykų žinias.
Pagrindinės medžiagos, naudojamos aromaterapijoje – tai augaliniai ir eteriniai aliejai. Augaliniai aliejai gaunami šalto spaudimo būdu. Eteriniai aliejai išgaunami iš aromatinių augalų frakcinės distiliacijos būdu. Eteriniai aliejai – tai koncentruoti, biologiškai aktyvūs, lakūs augalo fitoorganiniai junginiai.
Aromaterapijos praktikavimas, manoma, prasidėjęs prieš 6000 metų. Yra nuomonių, jog aromaterapijos pradžia buvo Egipte (rastas papirusas, kuriame 1555 m.pr.Kr. aprašomi vaistai nuo įvairių ligų), taip pat, kad kinai pirmieji pastebėjo medicinines augalų galias maždaug 4500 m.pr.Kr. Manoma, jog pastebėję, kad keičiasi ir mintys, ir nuotaika, jau pirmykščiai žmonės degindavo kvapnius augalus ir eidavo pro laužo dūmus norėdami išvaryti demonus.
Tradicinėje indų medicinoje gydančios aliejų savybės buvo žinomos prieš maždaug 3000 metų. Graikai taip pat naudojo aromatinius ekstraktus, ieškojo būdų, kaip išskirti aliejų virinant ar garinant, išvystė jų taikymą medicininiais tikslais.
Terminas aromaterapija žinomas nuo 1928 metų, kai Prancūzų chemikas ir parfumeris Rene-Maurice‘as Gattefossas itin susidomėjo terapinėmis eterinių aliejų savybėmis. Jis ištyrė levandos aliejaus efektą gydant odos nudegimus bei sugalvojo aromaterapijai pavadinimą. Prancūzų chirurgas Jeanas Valnet per Antrąjį pasaulinį karą žaizdų ir nudegimų gydymui naudojo čiobrelių, ramunėlių, citrinos ir gvazdikėlių eterinius aliejus. Vėliau jis pastebėjo, kad kvapai gydo psichikos sutrikimus. Aromaterapija, tokia, kokia ji yra šiandien, ir jos taikymas kartu su masažu, buvo išpopuliarinta austrų kilmės etolinės Marguerite Maury, dirbusios Prancūzijoje. Paolo Rovesti apjungė aromaterapiją ir psichologiją atskleisdamas kvapų reikšmę nerimo ir depresijos būsenų korekcijai.
Eteriniai aliejai į organizmą gali patekti per odą, kvėpavimo organų sistemą, virškinimo traktą. Jie naudojami masažui, inhaliacijoms, aromatinėms vonioms, dušams, kompresams, tepalams, kremams, kojų ir rankų vonelėms. Kai kuriuos metodus gali naudoti tik profesionalai, gerai išmanantys farmakologiją ir žmogaus fiziologiją.
Šiuolaikinė aromaterapija skirstoma į keturias pagrindines kryptis:
Veikliosios medžiagos į žmogaus organizmą patenka per odą – masažuojant arba per kvėpavimo takus uostant aliejus. Masažuojant, augalinių ir eterinių aliejų mišiniai įsigeria į odą, todėl pagerėja kraujotaka, atsipalaiduoja ar stimuliuojami raumenys. Tuo pačiu metu aromatai įkvepiami – tai veikia nervų sistemą, švelnina stresą, šalina nemigą, suteikia dvasinių ir fizinių jėgų, gerina daugelio organizmo sistemų funkcionavimą. Eteriniai aliejai, naudojant juos vietiškai, pasiskirsto po visą organizmą per 20 min.
aplinkos modeliavimas aromatais ir aromakologo konsultacija klientui renkantis asmeninius kvapus (kvepiančios žvakės, smilkalai, kvapų puokštės, eteriniai aliejai aromatinėms lempoms ir pan.). Gana tikslinga aromatizuoti savo darbo vietą eteriniais aliejais, tai padeda reguliuoti darbo našumą, mažina įtampą bei stresą darbo vietose, padeda keisti nuotaiką bei savijautą.
Bendrosios praktikos gydytojai, be kitų medicinos priemonių, pacientams skiria eterinių aliejų dėl jų antiseptinio, antimikrobinio, raminamojo, stimuliuojamojo ir kitokio poveikio. Tinkamiausiam aliejui parinkti daromos aromatogramos: ant užkrato pasėlio lašinama įvairių aliejų ir stebima, kuris greičiausiai susidoroja su infekcija ar virusu.
Aliejinių mišinių naudojimas kosmetinėms procedūroms, aromaterapinių priemonių gaminimas pagal individualius klientų poreikius vadinamas estetine aromaterapija. Ji ekologiška ir vis labiau plinta pasaulyje, nors nėra pigi.
| Būsena | Eteriniai aliejai |
|---|---|
| Nerimas | Bergamotės, eglės, jazmino, citrinos, kanadinės eglės ir kt. |
| Depresija | Šalavijas, bergamotė, jazminas, rožė, pelargonija, citrina, sandalmedis, mėta, ylang ylang |
| Energijos suteikimas | Salieras, kmynai, krapai, imbieras, citrina |
| Laimė | Bergamotė, apelsinas |
| Nervingumas | Neroli, apelsinas, mandarinas, citrina |
| Taikingumas | Ramunėlės, jazminas, imbieras, levanda, citrina, rožė, ylang ylang |
| Miego sutrikimai | Ramunėlė, bergamotė, salieras, jazminas, levanda |
| Stresas | Eglė, pušis, ylang ylang |
| Agresija | Bergamotė, ramunėlė, citrina, ylang ylang |
| Pyktis | Ramunėlė, jazminas, rožė, ylang ylang |
| Nusivylimas | Bergamotė, kiparisas, jazminas, apelsinas, rožė |
| Baimė | Krapai, imbieras, pačiomis, sandalmedis |
| Sielvartas | Bergamotė, ramunėlė, jazminas, etoli, rožė |
| Isterija | Ramunėlė, levanda, etoli, apelsinas, arbatmedis |
| Pavydas | Jazminas, rožė |
| Nuovargis (fizinis) | Imbieras, citrina, levanda, apelsinas |
| Drovumas | Juodieji pipirai, imbieras, jazminas, pačiomis, rožė, etoli, ylang ylang |
| Galvos skausmas (ypač įtampos tipo) | Pipirmėtė, eukaliptas (atsargiai! Naudoti nedideliais kiekiais ar atskiestą) |
Psichologė Gintarė Meslinienė
Psichologinio Konsultavimo Grupė