„Apie savo verslo kūrimą niekada negalvojau. Man tai skamba grėsmingai. Reikia turėti daug pinigų ir mėgti rizikuoti. Aš planuoju įsidarbinti arba išvyksiu dirbti į užsienį. Nuosavas verslas tikrai ne man.“ savo mintimis dalinosi į projektą atėjusi dalyvė.
Tokios skeptiškos mintys apie nuosavą verslą aplanko daugumą Lietuvos jaunimo. Pasirodo, jog jaunimas yra linkę laukti darbo pasiūlymų, o nesiimti atsakingos veikos patys – tik 14 procentų Lietuvos jaunimo ėmėsi verslo, tik 16 procentų galvoja apie savo verslo pradėjimą, kai tuo metu Europos sąjungos šalyse šis skaičius kur kas didesnis - 45 procentai.
Šie skaičiai rodo jaunimo pasyvumą, atsakomybės neprisiėmimą ir menką verslumą. Dalis jaunimo mieliau renkasi emigranto dalią nei ieško galimybių Lietuvoje. Net 72,4 procentų jaunimo įvardina, jog verslui pradėti trukdo finansinės problemos, sąlygų jaunimo verslumui nebuvimas Lietuvoje (Lietuvos darbo biržos duomenys, 2012m.).
Šiai problemai mažinti, VŠĮ „Psichologinio Konsultavimo Grupė“ parengė ir vykdė tęstinį projektą „Nuo aš iki Mes“ (finansuojamą Kauno miesto savivaldybės), kurio metu Kauno mokyklų jaunimas buvo mokomas verslumo, savęs pažinimo, iniciatyvumo ir lyderystės įgūdžių.
2014 metų rudenį Kauno „Vyturio“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje buvo vykdoma jaunimo verslumą skatinančios veiklos. Jame dalyvavo 9-10 klasių moksleiviai.
Remiantis 2013 metų projekto patirtimi, pačios sėkmingiausios veiklos buvo perkeltos į 2014 metų projekto „Nuo Aš iki Mes“ įgyvendinimą bei papildytos naujomis.
Kad imtis savo verslo idėjos įgyvendinimo, reikia pažinti save, savo stiprybes ir silpnybes ir pasitikėti savimi. Šios dedamosios leidžia išsikelti savo tikslus, jų ryžtingai siekti ir motyvuoti save net nesėkmės atveju. Todėl jaunimui reikia padėti save pažinti įvairiais aspektais ir pasitelkiant įvairius įrankius.
Pirmojo projekto etapo metu jaunuoliams buvo pasiūlyti profesionalūs psichologiniai testai, kurių pagalba jie geriau, išsamiau pažino save. Taip pat buvo pasiūlytas pomėgių ir profesinio orientavimo testas, kurio metu bus išgrynintos profesijos, karjeros galimybės. Kiekvienam jaunuoliui buvo parengtas individualus asmenybės ir profesijos suderinimo planas, apžvelgiamos karjeros, profesinės galimybės, įvertinamos asmeninės stiprybės ir augimo galimybės.
Antrasis projekto etapą sudarė savęs pažinimo seminarai. Verslumas – išugdomų savybių darinys. Remiantis šia idėja, jaunimui buvo pravesti asmeninio tobulėjimo mokymai. Jie buvo paremti psichologinio ir profesinio orientavimo testų aprašais.
Užsiėmimų planą sudarė temos: savęs pažinimas, bendravimas (verbalinis ir neverbalinis) ir bendradarbiavimas, viešasis kalbėjimas, lyderystė. Visos temos buvo pateikiamos per praktines užduotis, kurios vėliau buvo aptariamos su mokiniais. Taip buvo sudarytos sąlygos formuotis jaunimo patyriminėms žinioms. Toks mokymo metodas pasirinktas neatsitiktinai, nes patiriamos žinios formuoja nuostatas, vertybes, požiūrį ir neleidžia likti pasyviu stebėtoju, o įtraukia į aktyvią veiklą. Tokių užduočių įveikimas labai sustiprina pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, išgrynina siekius ir tikslus, įkvėpia drąsos imtis savo idėjų realizavimo, užsiimti aktyvią poziciją visuomenėje.
Kartais savo verslo idėjos įgyvendinimui neužtenka drąsos, tarytum reikalingas pozityvus postūmis pirmajam žingsniui. Šiame etape nepakeičiamas pagalbininkas – sėkmingas realus pavyzdys. Kad padrąsinti jaunimą, buvo organizuoti gerosios patirties sklaidos susitikimai su jaunaisiais Lietuvos verslininkais – trečiasis projekto etapas. Savo sėkmės istoriją pristatė šeimos verslui vadovaujantys Jonas Kaunelis, „Cofeeshop.lt“ įkūrėjas, ir Gabija Kaunelienė, Japonijos agentūros „VšĮ Jukaris“ įkūrėja. Jų nuoširdus bendravimas ir pasidalinimas savo patirtimi įkvėpė jaunimą drąsos savo idėjų iškėlimui ir įgyvendinimui.
Kad ir kaip svarbu diskutuoti ir kelti įvairias verslo idėjas, tačiau dar smagiau jas pabandyti įgyvendinti. Tam buvo skirtas ketvirtasis projekto etapas – tai verslumo skatinimo kūrybinės dirbtuvės. Tai buvo praktikumas, kurio metu dalyviai grupelėse pristatinėjo savo verslo idėjas, jas jungė į bendras ir kūrė originalius verslus. Išsikeltai verslo idėjai mokiniai ruošė įgyvendinimo planus, reklamines kampanijas, bei pristatinėjo „bankui“, kuris geriausiai pasirodžiusiai grupelei skyrė „saldžią“ paskolą. Mokiniams buvo pristatytas SSGG analizės modelis, kurio pagalba buvo apžvelgiamos kiekvienos idėjos galimybės ir grėsmės, stiprybės ir silpnybės.
Projekto pabaigoje mokiniai dalinosi įžvalgomis, naujais vidiniais atradimais, neigiamais verslo mitų sugriovimais. Dinamiškos veiklos, patirties formavimas leido jaunimui pažinti save, savo galimybes ir tapti atviresniais ir socialiai aktyvesniais.