Prisiminkite savo vaikystę. Kas ryškiausiai išlikę prisiminimuose? Šventės. Tradicijos. Unikalūs jūsų šeimos ritualai. Tai yra tie dalykai, kurie sukelia ryškias, malonias emocijas. Gal net prisimenate jų kvapą, skambėjusią muziką, artimųjų juoką.
Tradicijos gali būti ir nuostabūs maži dalykėliai, kurie dažniausiai nereikalauja specialaus elgesio, ypatingų įvykių, tačiau sukelia jausmus, nusėda atmintyje, kuri leidžia vėl ir vėl juos patirti. Jos atskleidžia, šeimos vertybes ir gyvenimo prioritetus.
Vargu ar rastume dar vieną reiškinį šeimos gyvenime, kuris būtų toks visapusiškas, atspindintis šeimos gyvenimo kontekstą ir tarpusavio ryšius. Tradicijos visapusiškumas pasireiškia tuo, kad įtraukia visus šeimos narius ir visiems ji yra reikšminga. Jei taip nėra, tradicija ima byrėti. Kultūrinis kontekstas taip pat formuoja tradicijas, pavyzdžiui, pokalbio temos prie pietų stalo skiriasi skirtingose kultūrose. Anot B.H. Fiese ir kitų tyrėjų, japonai pietaudami linkę aptarinėti bendrą šeimos veiklą, kaukaziečiai – kalbėti apie vaikų užsiėmimus, izraeliečiai - linkę perpasakoti istorijas apie šeimos narius, tuo tarpu amerikiečiai – dalinasi kiekvienas savo individualia patirtimi. Visos šeimos yra neįtikėtinai skirtingos, bet tuo pačiu panašios.
Paprastai išskiriamos tokios pagrindinės tradicijų rūšys:
Tam, kad mūsų veiksmus, įpročius galėtume vadinti tradicijomis, jos turi įtraukti tokius komponentus: bendravimo, įsipareigojimo, tęstinumo. Pakalbėkime plačiau apie kiekvieną iš šių komponentų.
Bendravimas, atrodytų, yra elementarus ir paprastas kiekvienos šeimos gyvenimo elementas. Tačiau švenčių, tradicijų ar šeimos ritualų metų jis būna šiek tiek kitoks. Gilesnis, galbūt prasmingesnis, jautresnis. Toks bendravimas stiprina šeimos artumo jausmą, supratimą, meilę. Bendraudami mokomės padėti vieni kitiems įveikti sunkumus, išgyventi netektis, atleisti. Tai bendradarbiavimo ir susitaikymo metas. Kalbame apie įvykius dabartiniame mūsų gyvenime, su jais susijusius jausmus, aptariame idėjas. Gimsta tokie pokalbiai, kuriems įprastą dieną dažniausiai neturime laiko ar tiesiog nesame linkę atvirauti. Šventės yra puiki proga gerai praleisti laiką ir sukurti puikių prisiminimų bagažą tiems laikams, kai jie, galbūt, nebus tokie geri.
Tyrėjai Nick Stinnett ir John DeFrain teigia, kad tradicijos yra tai, ką vadiname „Mes visada...“. Paklauskite savo draugų ar bendradarbių, ką jie veikdavo per šeimos šventes ir beveik visi atsakymą pradės nuo žodžių „Mes visada...“.
Tradicijų kuriamas įsipareigojimo šeimai jausmas suteikia priklausymo grupei ir atsakomybės pojūtį. Jausmas, kad priklausai šeimai (socialinei grupei), padeda jaustis saugiu ir apsaugotu, leidžia pajusti savo identitetą. Tai ypač svarbu asmens laimės ir gerovės suvokimui. Iškyla nenusakomas pojūtis, kad tai, kas vyksta yra gera ir teisinga.
W. Doherty teigia, kad šeimos tradicijų palaikymas padeda šeimai išvengti išsibarstymo, kuris tyrėjų dar vadinamas entropija. Fizikos moksluose šiuo žodžiu apibūdinama fizinės sistemos tendencija prarasti energiją ir sąsajas laikui bėgant, tarsi dujos, kurios pasklinda ore. Entropinė šeima yra tokia, kuri praranda emocinio artumo jausmą, nes nariai neigia šeimos vidinio gyvenimo ir bendruomeniškumo saitus.
Tradicijomis šeima siekia pastovumo, užtikrintumo, tikrumo jausmo šiame nuolat besikeičiančiame, skubančiame pasaulyje. Net ir šiuolaikiškos, nuolat užimtos šeimos, kurių gyvenimo tempas beprotiškas, lekiantis, gali išlikti artimos svarbių ritualų ir tradicijų dėka.
Tradicijų laikymasis - tai šeimos indėlis į tai, ką jai perdavė ankstesnės kartos ir „kokie mes turime išlikti“, nes tai yra „mūsų šeima“. Tradicijų dėka palaikomas ryšys tarp dabartinės šeimos ir ankstesnių kartų, perduodamos vertybės.
Dažniausiai tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Kai kurios grindžiamos religiniais įsitikinimais (pvz. malda prieš valgį), kitos kyla iš kultūrinio ar etninio paveldo (Užgavėnės). Tai ir puiki vaikų auklėjimo priemonė. Mokant juos apie praeitį, ugdomas jų kultūrinis identitetas, mokoma pajusti ryšį su praeities kartomis. Mums bręstant, vėliau senstant, poreikis išlikti tokiu pačiu ir pasidalinti savo patirtimi su jaunesniais tik stiprėja. Kelios kartos, dalyvaudamos tradicijose patenkina savo poreikius. Žinoma, šiek tiek užtrunka, kol suvokiame tikrąją tradicijų ir šeimos ritualų prasmę, stiprybę, kurią gauname iš jų. Dažniausiai tik sukūrę savo šeimas ir susilaukę vaikų imame galvoti, ką vertingo mes jiems galime perduoti. Kad ir kaip banaliai skambėtų, tradicijos yra tas palikimas, kurį sunkiai įveikia net ir nepalankiausios ekonominės ar kultūrinės sąlygos.
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių šeimos nariai nutolsta vieni nuo kitų. Skyrybos, persikraustymas, studijos kitame mieste ar valstybėje. Tai atitolina net ir artimiausius šeimos narius. Tradicijų paskirtis ir yra išlaikyti tuos ryšius, kad ir kas benutiktų. Jos suteikia šeimai unikalumo, vienas kito branginimo, artumo jausmus.
Dažnos šeimos tradicijos susijusios su maistu. Ir tai puiku. Apskritai, maistas, jo patiekimas turi ypatingą reikšmę bendravimui. Bendri pietūs ar vakarienės metas susideda iš daugybės mažyčių smulkmenų – pokalbių valgant, daiktų, veiksmų prie stalo, dalykų kurie sunkiai pastebimi iš šalies, tačiau neabejotinai yra svarbūs. Šeimai susirinkus prie stalo tarsi visiems savaime aišku, kad pašaliniai darbai turi būti atidėti, visas dėmesys šeimai ir maistui.
Bendri pietūs turi neįtikėtinai didelę reikšmę vaikams. Tyrimai rodo, kad kuo dažniau šeima pietauja ar vakarieniauja kartu, tuo rečiau vaikams ir paaugliams knieti išbandyti cigaretes, alkoholį, narkotikus, ankstyvus lytinius santykius, rečiau serga depresija, valgymo sutrikimais, rečiau turi minčių apie savižudybę, geriau sekasi mokykloje, jų žodynas platesnis. Nustatyta, kad kasdienės tradicijos ir ritualai gerina vaikų psichikos sveikatą – jie geriau miega, yra ramesni, jaučiasi saugesni, geriau mokosi, geresnė jų savivertė, jaučiasi verti būti priimtu, mylimu.
Jau minėti artumo, priklausymo grupei, pastovumo jausmai, yra lemtingi mūsų psichikos sveikatai. Tai ypač svarbu paauglystėje, kai identiteto poreikis pasidaro labai svarbus ir aktualus. Paaugliai visada labiau linkę didžiuotis savo šeima, jei yra kažkuo ypatinga, turinti savo istoriją, gilias tradicijas.
Įrodyta, kad tradicijų laikymasis netgi sušvelnina streso poveikį vaikams, kurių tėvai išsiskyrė, taip pat augantiems su vienu iš tėvų. Tuo tarpu tėvai, kurie geba puoselėti šeimynines tradicijas, jaučia didesnį pasitenkinimą tėvyste, savo, kaip giminės tęsėjo vaidmeniu.
Tradicijos turi terapinę reikšmę. Šeimos konsultantai, dirbdami su šeimomis, dažnai savo klientų prašo papasakoti apie šeimoje vyraujančias tradicijas, jų eigą, šeimos narių vaidmenis jose. Gydant priklausomybės ligomis sergančius pacientus, kai kurie terapeutai pataria atidžiai peržiūrėti šeimos tradicijas ir, jei jų nėra arba yra per mažai, sukurti naujas paciento šeimos tradicijas.
Apie savo šeimos tradicijas verta susimąstyti, nes labai svarbu suprasti kiekvienos tradicijos prasmę, ką ji mums reiškia. Aklas tradicijų sekiojimas neturi teigiamo poveikio šeimos gyvenimui. Jei tradicijų per daug, jos praranda savo vertę, tuo tarpu, jei per mažai, šeima susiduria su grėsme prarasti savo unikalumą ir rizikuoja pamiršti šeimos nariams svarbius įvykius.
Jei neturime keletą kartų siekiančių tradicijų, nenusiminkime. Pats metas jas susikurti. Žinoma, tam reikės pasiruošimo ir pastangų. Pirmiausia, nuspręskite, kokio tikslo norėtumėte pasiekti nauja tradicija, kokia tai bus veikla ir kuo ji reikšminga jūsų šeimai. Labai svarbu, kad nauja tradicija įtrauktų kiekvieną šeimos narį ir patenkintų kiekvieno poreikius. Pasirinkite tinkamą laiką įgyvendinti naują tradiciją ir pamąstyti, kaip dažnai ji turėtų kartotis. Pradėkite po truputį, įgyvendinkite vieną ar dvi, ir stebėkite, kaip viskas vyksta, prigyja jos ar ne. Nepamirškite dvasinių ar religinių tradicijų. Net jei nesate religingi, mažytis priartėjimas prie Dievo (kad ir kaip jį suprantame) labai suartina šeimą.
Karts nuo karto įvertinkite šeimos tradicijas. Įsitikinkite, ar jos vis dar reikšmingos šeimos nariams. Galbūt jas tik reikia šiek tiek pritaikyti, adaptuoti prie jūsų gyvenimo būdo ir jomis vėliau galės džiaugtis ateities kartos.
Naudinga aptarti esamas ir planuoti naujas. Surašykite visas jūsų šeimos tradicijas ant lapo. Kartais šeimos net neįtaria apie vienos ar kitos tradicijos egzistavimą jų šeimoje, pvz. sekmadienio pusryčiams kepate kiaušinienę. Atidžiai peržiūrėkite sąrašą, visi padiskutuokite, kuo džiugina ir kuo reikšminga kiekviena tradicija. Ar norite ją tęsti? Gal yra tokių, kurios nebedžiugina? Būkite pasiruošę atsisakyti tų, kurios nebėra reikšmingos šeimai ir išbraukite jas iš sąrašo. Paryškinkite tas, kurių norėtumėte dažniau. Papildykite sąrašą naujomis tradicijomis, kurių norėtumėte savo šeimoje. Jei sunku jas sugalvoti, galbūt rasite sau priimtiną iš pateikto sąrašėlio.
Idėjos šeimos tradicijoms:
Idėjos Šv.Kalėdoms:
Prasmingos šeimai tradicijos ir ritualai stiprina šeimos saitus, sukuria jausmą, kad esi istorijos dalis. Sujungus tai, kas sena ir nauja, praturtėja mūsų šeimos gyvenimas, jis pasidaro stabilesnis.
_ Tradicijos yra nuorodos mūsų pasąmonėje. Svarbiausios yra tos, apie kurių egsistavimą mes net nenutuokiame. _
Toma Malvicė
Psichologė
Psichologinio Konsultavimo Grupė