Pasakų kortos

Pasakų kortos

Mokėjimas skaityti netolygus mokėjimui suprasti tekstą. Jei jūsų vaikui sudėtingiau sekasi atsakyti į klausimus apie perskaitytą knygą, rašiniuose sudėti nuoseklų pasakojimą ar kurti istorijas – gali būti, jog jam reikia pagalbos mokantis teksto suvokimo. „Pasakų kortos" - galit tapti žaismingu kūrybiškumą ir literatūrinį raštingumą skatinančiu pagalbininku ne tik pirmokui bet ir dvyliktokui.

23.00

Į krepšelį



Pasakų kortos
Pasakų kortos

„Pasakų kortos” - tai žaidimas, mokinantis teksto suvokimo, padedantis lengviau suprasti istorijos siužetą bei struktūrą. Žaidimą sudaro 31 kortelė, atitinkanti pasakų pagrindinius siužetinius elementus. Jų dėka vaikai gali dėlioti skaitomo literatūros kūrinio siužetą arba kurti savo istoriją. Pasirenkant skirtingas žaidimo variacijas, jų yra net 18, skatinamas vaiko kūrybiškumas ir nuoseklus pasakojimas.

Taip pat kortos gali tapti ir puikia projekcine metodika, skatinančia vaiko bendravimą su specialistu, dalijimąsi patirtimi – juk vaiko sukurtose istorijose visuomet slepiasi ir žinutės apie autorių.

Žaidimas sukurtas „Psichologinio konsultavimo grupė" komandos.

Jei esate ugdymo įstaigose dirbantis SPECIALISTAS: „Pasakų kortos” sudarytos pagal V. Proppo išskirtas struktūrines siužeto dalis - pasakų funkcijas. „Pasakų kortos“ dažniau taikomos klasėje, grupėse pamokų metu, ar individualių konsultacijų metu. Lietuvių kalbos pamokose, susipažinus su kortose pavaizduotais siužetiniais elementais ir analizuojant literatūrinius kūrinius, vaikai mokysis teksto suvokimo. Pritaikydami pasakų kortas kuriamuose rašiniuose - lavins vaizduotę, kūrybiškumą ir kalbinius gebėjimus. Specialiojo pedagogo, psichologo kabinete „Pasakų kortos” gali būti taikomos kaip projekcinė metodika – kuriami tekstai visuomet siejasi su jų autoriumi, o iškeliamus vidinius konfliktus lengviau pažinti, ieškoti tinkamiausių sprendimų, įvertinti pasekmes.

PRIEMONĖS ATSIRADIMO ISTORIJA: Tai išskirtinė priemonė, kuri gali rasti pritaikymą tiek lietuvių mokytojo kabinete, tiek psichologo konsultacijų metu.

Moksleivių teksto suvokimas yra svarbus mokymuisi - tikrinamas standartizuotais testais, patikrinimų metu. Tačiau pagerinti vaikų teksto suvokimą gali būti užduotis ne iš lengvųjų. Dažniau teksto suvokimas ugdomas „žodžiu“ – skaitomą tekstą aptariant klasėje ar „raštu“ - raštu atsakant į klausimus. O kaip mokyti vaikus į tekstą pažvelgti „lyg iš šalies“, mokant suprasti jo struktūrą, siužetą? Ar yra būdas schematiškai – vizualiai mokytis teksto suvokimo?

Ruošiantis seminarui apie pasakų terapiją, dėmesį patraukė rusų folkloristo V. Proppo pateikiama pasakų analizė. Metodo taikymo privalumai: vaikus moko skaidyti skaitomą kūrinį siužetiniais elementais ir taip analizuoti kūrinį, moko nuoseklaus pasakojimo, skatina kūrybiškumą. Įžvelgę tokio metodo naudą ir galimybę naudoti ugdymo įstaigose, mes išleidome šią priemonę kaip siužetinių elementų kortas, kartu pateikdami knygelėje taikymo scenarijus bei galimas veiklas.

Priemonė bus naudinga ir psichologams – „Pasakų kortos” instrukcijoje pateikiame kortų, kaip projekcinės metodikos taikymo galimybes.

LAVINA:

  • nuoseklų pasakojimą,
  • problemų sprendimo strategijas,
  • kūrybinį mąstymą,
  • atvirumą,
  • teksto suvokimą.

VEIKLA SKIRTA: 7 - 18 m. dalyviams.

DALYVIŲ SKAIČIUS: 1 - 30 dalyvių.

SUDĖTIS:

  • 31 vnt. funkcijų kortelės,
  • žaidimo instrukcijų knygelė.



* Priemonių sudėtinės dalys, jų spalvos gali skirtis nuo nuotraukose pateiktų.