Sėdžiu įdarbinimo pokalbyje. Personalo darbuotoja varto mano gyvenimo aprašymą, įtariai nužvelgdama mane nuo galvos iki kojų.
Jūs dažnai keičiate darbus, kodėl? – staiga ji gudriai šypsodamasi paklausia.
Dažnai?..
Susimąstau. Trečia darbovietė per pastaruosius ketverius metus. Gal ir dažnai... Bet aš tam turėjau priežasčių, tik ar jos svarios būsimam darbdaviui?.. O ir aš pati – ar suprantu tikrąsias darbo keitimo priežastis?
Dažnai kalbame apie didelę personalo kaitą organizacijoje. Kaltiname, kad darbuotojams rūpi vien pinigai, kad jie linkę keisti darbovietes dėl šiek tiek didesnės algos. Kalbame, kad beveik neįmanoma padidinti personalo motyvacijos arba jos vis per mažai. Ar iš tiesų taip yra?
Kita vertus, ir patys, būdami darbuotojais, jaučiame, kad nededame tiek pastangų, kiek galėtume. Kodėl? Galbūt mūsų darbas nėra jų vertas? Ar darbas yra vertybė? Ko siekiame ir ką gauname darbe? Tačiau apie viską nuo pradžių.
Pakalbinome leidyklos „Dangus“ vadovę Inga Puodžiūnienę: „Darbų keitimo priežastys įvairiausios – pradedant nuo netenkinančių darbo sąlygų ir baigiant ieškojimu kažko naujo. Liūdniausia, aišku, kai žmonėms tenka ieškotis kito darbo, jų buvusiai darbovietei neišsilaikius rinkoje ir nutraukus veiklą. Tačiau dažniausiai žmonės ieško kito darbo, nes įgavę didesnę patirtį ir kvalifikaciją, tikisi, kad kitas darbdavys tai įvertins ir pasiūlys daugiau pinigų, patrauklesnę motyvavimo sistemą, įdomesnį darbą.
Beje, vyresni žmonės nėra linkę taip dažnai keisti darbo, nes jie užaugo esant kitokioms tradicijoms. Jaunimui formuojamas požiūris: jeigu neieškai, kur geriau, tai esi niekam tikęs. Todėl pabuvę metus kitus viename darbe jie tiesiog ieško „kažko naujo“. Tam buvo palanki ir situacija darbo rinkoje: trūkstant darbuotojų galėjai nueiti beveik bet kur – visur buvai laukiamas. Kai kurie žmonės galbūt iš teisų tik taip suranda savo vietą.“
Jei pakeitėte kelias darbovietes iš eilės, bet darbas vis dar jūsų netenkina, paklauskite savęs, ar tikrai dirbate tai, kas jums tinka. Galbūt suprasite, kad dabartinis jūsų darbas – tik laiptelis idealaus darbo link.
„Patirtis vienoje darbo vietoje ilgesnį laiką bus vertinama labiau teigiamai, nebent ta patirtis yra 20 metų, kur jau kyla baimės, kad žmogus žino tik vieną darbo santykių ir darbo profilio standartą ir nesugebės prisitaikytii prie naujų sąlygų. Kita vertus, įvairi patirtis gali būti naudinga (tai priklauso nuo darbo, į kurį žmogų priimi), jeigu jis judėjo per panašaus profilio įmones vis keldamas savo atsakomybės ir patirties lygį. Jeigu tik blaškėsi, į tai žiūrima kaip į nerimtumo išraišką.
Jeigu žmogus nepatenkintas savo alga, bet vis tiek neieško kito darbo, tai tam gali būti dvi priežastys: arba daug teigiamų kitų aplinkybių, kurias jis brangina ne mažiau nei pačią algą (geras kolektyvas, mielas ir įdomus darbas, pripažinimas, geras vadovas), arba didelis nepasitikėjimas savimi ir neigiama patirtis, kai netiki, kad pavyks rasti geriau, ir netgi galvoja, kad gali surasti dar blogesnę darbo vietą. Jeigu žmogus darbe jaučiasi puikiai ir į jį eina su džiaugsmu, tai gali būti daug svarbiau nei algos dydis. Tiesa, šiandien prabangą gerai jaustis ir mažai uždirbti gali sau leisti ne kiekvienas – gyventi, išlaikyti šeimą kainuoja“, – sako mūsų pašnekovė.
Taigi, jei įmonėje dirbate ilgą laiką (po įmonės savininkų pasikeitimo, struktūros pokyčių), pasitikrinkite, ar vis dar dirbate kompanijoje, besivadovaujančioje jūsų puoselėjamomis vertybėmis?
Visų pirma vertėtų išsiaiškinti, ką labiausiai vertinate darbe. Atsakykite, ko Jums reikia, kad jaustumėtės laimingi. Pateikiame dažniausiai išskiriamų darbo teikiamų „privalumų“ sąrašą. Pora pozicijų tuščių – įrašykite tai, ką pamiršome paminėti.
Prie kiekvienos darbo vertybės pažymėkite, kiek Jums tai svarbu (1 – visai nesvarbu, 2 – nelabai svarbu, 3 – gana svarbu, 4 – labai svarbu).
Man svarbu, kad darbe...
Iš dešimties atrinkite penkias pagrindines vertybes, kurios jums būtinos darbe.
Šie penki kriterijai turi tiesioginės įtakos jūsų pasitenkinimui darbu, profesinės veiklos vertinimui ir netgi laimei. Tik tuomet, kai įvardijate, kas jums yra svarbiausia, galite atsakyti, ar dabartiniame darbe tai gaunate. Jei vis dažniau susimąstote apie profesijos keitimą, savo asmeninių vertybių žinojimas įgauna dar didesnės reikšmės.
Vertybės – tai mums svarbiausios idėjos, mūsų principai, kurie priklausomai nuo savo reikšmingumo turi įtakos mūsų mintims, veiksmams bei sprendimams. To, kas mums svarbiausia, ieškome bendraudami su draugais, gyvendami šeimoje, priklausydami organizacijoms ar užsiimdami profesine veikla. Vadinasi darbas gali tenkinti mūsų socialinius, savirealizacijos poreikius.
Leidyklos „Dangus“ vadovė Inga Puodžiūnienė teigia: „Vieniems reikia pripažinimo ir garbės, kitiems – palaikymo, tretiems – viską daryti savarankiškai, dar kitiems – pinigų ar materialinių priedų. Jeigu žmogus žinos, kad labiau stengdamasis gali tikėtis gauti tai, kas jam svarbu, tada jis ir stengsis.Kiek kalbuosi su naujais žmonėmis, kurie ateina ieškodami darbo, daugumai labai svarbūs yra kolegos ir kolektyvo santykiai.
Beveik pusę savo aktyvaus gyvenimo laiko praleidžiant būtent darbe, norisi turėti ramią ir mielą aplinką, tikėtis iš kolegų palaikymo ir pagalbos, o ne teroro ir streso. Taip pat žmonės ieško normalių darbo sąlygų. Kadangi mūsų darbas vyksta biure, sunku net palyginti ir įsivaizduoti, su kokiomis sąlygomis susiduriama dirbant lauke, gamykloje ir panašiai. Žmonėms svarbi jų sveikata ir gera savijauta. Be viso to aišku, kad daugumai nesvetimas noras kažko pasiekti profesinėje srityje, tobulėti, sulaukti pripažinimo. Jeigu įmonė gali tai pasiūlyti, ji bus patrauklesnė.“
Mus skatina veikti tam tikrų poreikių visuma. Darbo veiklos aspektu teorijoje išskiriami keli motyvacijos modeliai, kurie susiję su mūsų nuostatomis, vertybėmis bei vaidmenimis. Pagrindiniai yra pasiekimo, vienijimo, kompetencijos ir valdžios motyvacijos modeliai. Pasvarstykime, kokie motyvai mus verčia pasirinkti tam tikrą elgesį darbe.
Pasiekimo motyvacijos modelis dažnai būdingas tam, kuris komandoje prižiūri, ką ir kaip kiti turi daryti, kaip turi elgtis siekdami nustatytų grupės tikslų. Tai yra lyderis arba kontrolierius. Tokie asmenys renkasi iššūkius ir kliūtis. Jie siekia profesinio tobulėjimo, kopimo karjeros laiptais. Jei kalbame apie jus, turbūt sutiksite, kad jums svarbiausias pats procesas, bet ne apdovanojimai bei atlygis. Galite dirbti „dėl idėjos“, jei jausite, kad kiti jumis pasitiki ir jus pripažįsta. Kadangi užimate vadovaujančias pareigas, turbūt pasitikite savo darbuotojais, skatinate jų iniciatyvumą, vertinate atvirumą, bet kartu esate linkę sau bei kitiems kelti aukštus reikalavimus.
Vienijimo motyvacijos modelis būdingas tiems, kurie rūpinasi gerų tarpusavio santykių palaikymu komandoje, t. y. iniciatoriams (komandos sieloms). Tokiems asmenims svarbiausia bendradarbiauti ir kooperuotis – jie linkę palaikyti draugiškus santykius su kolegomis. Jei atpažįstate save, turbūt gera atmosfera darbo vietoje ir draugai jūsų gyvenime užima itin reikšmingą vietą, todėl ir darbe esate linkę išeiti už formalaus bendravimo ribų. Tačiau, vertindami kolegų darbą, stengiatės išlikti objektyvūs – nepaisyti simpatijų ir antipatijų.
Kompetencijos motyvacijos modelis būdingas asmenims, kuriems labiau rūpi asmeninių poreikių tenkinimas, bene labiausiai – atsiskyrėliams (profesionalams). Šiems asmenis svarbiausia – kokybiškas darbas. Taip pat būdingas noras didinti savo atliekamo darbo kokybę, mokytis iš savų ir svetimų klaidų. Jei kalbame apie jus, vertinate kolegų pripažinimą bei pagarbą dėl jūsų gerai atliekamo darbo. Vadinasi, jums nesvetima ir japonų vertybių sistema, kur kokybė itin svarbi. Jei vadovaujate kolektyvui, didelės darbo kokybės tikitės ir iš pavaldinių – esate nepakantūs atmestiniam darbui.
Valdžios motyvacijos modelis taip pat labiau būdingas asmenims, kurie vadovauja procesams komandoje, t. y. lyderiams, kontrolieriams. Tokie žmonės siekia paveikti kitus asmenis ar situacijas. Organizacijai toks vadovas naudingas tuomet, kai jo vadovavimo pobūdis institucinis: veikiama organizacijos labui, teisėtai kylant karjeros laiptais, bet ne asmeninis, siekiant asmeninės valdžios.
Darbus dažnai renkamės intuityviai: nesusimąstydami, kodėl taip nusprendėme arba ne visuomet visiškai suprasdami savo veiksmų priežastis. Žinojimas, ką labiausiai vertinate darbo vietoje, kas jus skatina veikti ir ko tikitės iš aplinkos, leis geriau save pažinti ir suprasti susiklosčiusius santykius darbo vietoje bei svarbius gyvenimo pasirinkimus.
Tik žinodami, kokie yra jūsų idealaus darbo kriterijai, ko ieškote darbe, pasirinksite tinkamą būsimą darbovietę bei pareigas. Jei šiuo metu ieškote darbo, atminkite, kad ne vien darbdavys jus, bet ir jūs darbdavį renkatės.
Arba po ketverių bandymų bei idealaus darbo ieškojimo metų ryšitės sukurti savo verslą, ir tai bus paskutinis įdarbinimo pokalbis jūsų gyvenime.
Lina Cirtautienė ir Gintarė Meslinienė
Psichologinio Konsultavimo Grupė
straipsnis išspausdintas žurnale "Aš ir Psichologija" 2008, Nr.3