Gyvenimas keičiasi labai greitai. Mes privalome nuolatos pasitikrinti, ar teisingu keliu einame, ar esame tuo, kuo norime būti. Todėl nuolatinė gyvenimo peržvalga svarbi nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar išgyvenamo laikotarpio. Norime pasiūlyti straipsnių ciklą „Gyvenimo auditas ir planai”, kuris leis atidžiau peržvelgti įvairias gyvenimo sritis ir kryptingai suplanuoti pokyčius.
Šiame straipsnyje peržvelgsime Jūsų socialinius santykius - kalbėsime apie jūsų draugus, šeimą, bendradarbius, organizacijų ar klubų narius, pažįstamus.
Užsisukam į rutiną, kasdienius darbus ir veiksmus. Kartais net nebesuprantame, kodėl vienus ar kitus dalykus darome: einame į darbą, nors esame juo nepatenkinti; susitinkame su draugais tik iš pareigos; su tėvais, partneriais ar vaikais įsiveliam į pasikartojančius konfliktus, kurie niekur nenuveda.
„Tiesiog toks gyvenimas” - atsakytų daugelis. Toks bėgimas „rate” kai kam suteikia saugumo, tačiau dažniau sukelia melancholiją, ar net beprasmiškumo jausmą. Žvelgiant į ydingus santykius ir įpročius, sarkastiškai nuskamba posakis „Visi mokomės iš savo klaidų”. Bet ar visada pasimokom, ar visada aktyviai imamės veiklos, kad nukreipti situaciją pozityvia linkme?
Tarpusavio santykiai. Kodėl tai svarbu?
Esame žmonės ir gyvename tarp žmonių, kuriame santykius. Tačiau tarpusavio santykius, kaip bebūtų keista, dažnai priimame kaip savaime suprantamą dalyką ir jų priežiūrai bei puoselėjimui skiriame mažai laiko ir pastangų. Jie būna visokie – smagūs, varginantys, konfliktiški, labai artimi ir atviri. Svarbu suprasti, jog negalima sukurti stabilaus gyvenimo be pastovių, tvirtų santykių. Tarpusavio ryšiams palaikyti nereikia daug jėgų, tereikia nuoseklumo ir atidumo detalėms. Ši nedidelė investicija laikui bėgant atsiperka su kaupu ir pripildo mus gyvybinės energijos.
A. Maslow yra pastebėjęs, jog bendravimas su kitais yra trečias pagal svarbą poreikis – kitaip tariant priklausymo grupei poreikis. Dar būdami kūdikiais mes siekėme bendravimo įvairiomis formomis: nuo verkimo iki skardaus juoko. Su socialinio priklausymo poreikio patenkinimu tampriai susijęs pasitikėjimas savimi ir savirealizacija, saviraiška ir kūryba. Kitaip tariant, kuo vertingesnius ir sklandesnius turime santykius, tuo aktyviau save išreiškiame darbinėje, kūrybinėje srityje, labiau pasitikime savimi.
Negana to, socialinis palaikymas padeda įveikti stresus ir kasdienes negandas. Jis veikia tarytum skydas. Geras tarpusavio bendravimas leidžia geriau vertinti save, optimistiškiau žiūrėti į gyvenimą. Žinojimas, kad tave supantys asmenys pasiruošę bet kada padėti, sušvelnina nesėkmės suvokimą. Moterims ypač aktualus emocinis palaikymas ir supratimas, tai leidžia kontroliuoti emocines reakcijas kaip baimė, nerimas. Vyrams aktualesnė realios pagalbos suteikimo galimybė. Tai leidžia neprarasti situacijos kontrolės jausmo. Socialinių santykių suteikiamas skydas tiesiogiai susijęs su mūsų psichine ir fizine sveikata. Tačiau tai priklauso nuo santykių pozityvumo ir atitikimo mūsų poreikius. Prasti santykiai gali tapti stresoriumi, kuris ne tik kad nepalaiko geros savijautos, bet tampa aktyviu jos griovėju.
Socialinių santykių peržvalga
Atliekant tolimesnį santykių auditą būkite sąžiningi sau, nepabijokite objektyviai įvertinti santykių. Tai leis aktyviai ir kryptingai planuoti permainas.
Atliekant peržvalgą, pagalvokite ir įtraukite žmones iš šių gyvenimo sričių:
- Branduolinės ir išplėstos šeimos narius,
- Draugai ar pažįstami asmenys,
- Bendradarbiai,
- Laisvalaikio, klubo, organizacijos nariai.
Socialinių santykių auditą atliksime remiantis penkiais pagrindiniais poreikiais, kuriuos turi tenkinti tarpusavio santykiai.
Emocinė pagalba, palaikymas
Socialinių santykių peržvalgą pradėsime nuo sudėtingiausio ir intymiausio aspekto – emocinio supratingumo. Prislėgus kasdieniams sunkumams, mes kartais jaučiame tarytum niekas mūsų nesupranta ir tuo metu apima egzistencinės vienatvės pojūtis.
Mes nesame linkę dalintis atvirai savo vidiniais išgyvenimais. Geriausiu atveju atsiveriame vienam arba dviems asmenims. Dažnai tai būna draugai iš vaikystės, kurių nematome ilgai, tačiau kai susitinkame, rodos, jog visai nebuvome išsiskyrę. Kitu atveju tai mūsų artimi šeimos nariai – partneris, tėvai. Šie žmonės akimirksniu perskaito mūsų emocijas iš mūsų veido, balso, net nepradėjus kalbėti. Jie supranta mūsų išgyvenimus be ilgų aiškinimų ir turi unikalią dovaną – jie moka paguosti, nuraminti tinkamiausiu mums būdu. Apžvelkime šią sritį atidžiau:
- Ar turite asmenį, su kuriuo jaučiatės saugus atverdamas savo vidinius išgyvenimus? Kas jis/jie?
- Ar jaučiatės su šiuo žmogumi stipriai emociškai susijęs? Esate sielos dvyniai?
- Ar atvėrus savo išgyvenimus nekamuoja gėdos, kaltės jausmas?
- Kaip dažnai susitinkate su šiuo žmogumi? Kas tai inicijuoja?
- Ar susitinkate tik sunkių akimirkų akivaizdoje, ištikus nelaimei? Pagalvokite kodėl?
- Ar šis žmogus pranyksta(-o), kuomet jūs susirandate partnerį/ę? Kodėl? Kaip dėl to jaučiatės jūs? Kaip jaučiasi emociškai palaikęs jus asmuo?
- Ar gaunamo emocinio palaikymo iš šio asmens jums pakanka?
- Kokiais būdais šis asmuo dar kitaip galėtų jus paguosti ir/ar su jumis pasidžiaugti? Kokius konkrečius pasiūlymus galėtumėte jam išsakyti? (pvz.: ar galėtum apkabinti mane, kai matai, kad aš vaikštau liūdna?)
- Ar šis žmogus su jumis dalinasi savo vidiniais išgyvenimais?
- Kokiais būdais galėtumėte parodyti, kad šį žmogų suprantate ir juo rūpinatės?
- Kas galėtų būti geriau šiuose santykiuose?
Jeigu neturite tokio žmogaus šiuo metu, tuomet pagalvokite:
- Ar yra jūsų aplinkoje jums malonus žmogus, kuriam galėtumėte patikėti savo gerus išgyvenimus? Pasidalinkite jais.
- Ar šis žmogus buvo susidomėjęs jūsų išgyvenimais? Ar teisingai juos suprato?
- Kaip jautėtės po emocinio pasidalinimo?
- Ar jūsų atsivėrimas paskatino atsiskleisti ir jį?
- Ar norėtumėte su šiuo žmogumi dar pasišnekėti atvirai?
- Kas galėtų būti geriau šiuose santykiuose?
Tarpusavio santykiuose galioja socialinių ryšių teisingumo principas. Ypač jo laikymasis aktualus emocinio palaikymo aspektu. Socialinių ryšių teisingumas – tai tarytum svarstyklės, jos turi balansuoti ties viduriu – vienoje pusėje jūs su savo problemomis, džiaugsmais ir supratingumu, kitoje pusėje jūsų artimas žmogus. Bendraudami, padėdami kitam mes tarytum ant svarstyklių lėkštelės dedame svarmenis ir suardome balansą. Todėl laukiame to asmens grįžtamojo ryšio – pagalbos, padėkos – jo „svarmens”, kuris atstatytų pusiausvyrą. Priimtini ir patogūs yra tik teisingi ryšiai, o artimų ryšių lygiavertiškumas yra psichologinės gerovės sąlyga. Ilgalaikiuose artimuosiuose ryšiuose vyraujantis neteisingumas siejamas su depresijos simptomais, išsekimo, nuovargio jausmu po bendravimo. Tad labai objektyviai įvertinkite ir savo indėlį į šiuos santykius – ar atstatote balansą emocinėje srityje su šiuo žmogumi.
Priklausymas grupei
Šis poreikis ypač aktyviai pasireiškia paauglystės - jaunystės laikotarpiu – tuomet jungiamės į grupuotes, nevyriausybines organizacijas, priklausome klubams ir kitoms visuomeniškai aktyvioms grupėms. Vėliau šį poreikį aktyviai tenkina darbovietė su savo kultūra ir bendradarbiais, partijos ir kitos panašios organizacijos.
Kiekvienam asmeniui svarbu, kad jo mintis, įsitikinimus ir vertybes palaikytų didesnė grupė žmonių. Tuomet žmogus jaučiasi vertinamas visuomenėje, galintis daryti įtaką jos veiklai. Kitas polius - kiek stipriai mes linkę prisiimti grupės įsitikinimus, priklauso nuo mūsų konformizmo jausmo. Tai gelbėja nuo vienatvės visuomenėje jausmo.
- Ar turite pomėgių, socialinių veiklų kurias realizuojate?
- Kaip dažnai tuo užsiimate, ar aktyvus narys esate?
- Kiek laiko skiriate savo pomėgiams? Ar toks aktyvumas jus tenkina?
- Kokiais būdais galėtumėte aktyviau išreikšti savo nuomonę, ar aktyviau įsitraukti į veiklą?
- Ar jūsų aplinkoje yra žmonių, kurie turi tuos pačius pomėgius, hobį, socialinę veiklą kaip jūs? Kas jie?
- Ar jūsų aplinkoje yra žmonių, su kuriais sutampa vertybės, įsitikinimai tam tikrais klausimais? Kas jie?
- Ar dalinatės su šiais žmonėmis savo mintimis ir įsitikinimais? Ar jaučiatės suprastas?
- Ar esate patenkinti šiais ryšiais?
- Kas galėtų būti geriau šiuose santykiuose? Kokios veiklos galite imtis?
Šie žmonės nebūtinai būna jūsų draugai, dažniau tai pažįstami, su kuriais matotės tik visuomeniniuose susibūrimuose, darbe ar pomėgio zonoje (klubuose, studijose ir pan.). Tačiau su šiais žmonėmis labai smagu diskutuoti, jie atspindi jūsų mintis, vertybes, iškelia naujas idėjas, interpretuoja jūsų išsakytas mintis. Po susitikimų su jais dažnai pasijaučiate socialiai aktyvus, turintis daugiau ryžto, norite imtis visuomeniškai naudingos veiklos.
Savigarbos stiprinimas
Pasitikėjimas savimi, savigarba – tai vienintelis turtas, kurį tėvai gali suteikti vaikui. Tai vertinga dovana, leidžianti užtikrintai ir sėkmingai žengti per gyvenimą. Tačiau tai nėra nekintanti savijauta. Ji keičiasi priklausomai nuo to, kokie sėkmingi mes jaučiamės darbe, šeimoje, visuomenėje. Vertindami atsižvelgiame ne tik į matomus rezultatus, bet ir į patį procesą, kurį lydi santykiai. Iš jų nešamos informacijos, mes sužinome kokie vertingi esame. Susidaro uždaras ratas veikla-rezultatas-savęs vertinimas. Dėl šios priežasties verta turėti savo aplinkoje asmenis, kurie žavėtųsi mumis ir taip padėtų pasiekti gerų rezultatų. Neretai tai būna mūsų tėvai, jaunesni broliai, seserys, pavaldiniai ar bendradarbiai.
- Ar turite santykius, kuriuose yra pripažįstami jūsų gabumai ir talentai? Kokie tai santykiai, ryšiai?
- Ar yra žmonių kurie žavisi jūsų gabumais ir talentais? Kas jie?
- Kaip šie žmonės išreiškia savo susižavėjimą? Ar tai jus tenkina?
- Kokiais būdais jie galėtų tai išreikšti?
- Ar jums svarbu, kad šie žmonės jumis žavisi, jus pagiria, padrąsina?
- Ar pranešėte šiems žmonėms, jog jų palaikymas jums svarbus?
- Kieno palaikymas jums dar būtų svarbus? Kas tie žmonės?
- Kaip galėtumėte pranešti šiems asmenims apie jų nuomonės svarbą jums?
- Kam jūs išsakote savo pagyrimus, palaikymą? Kas tie žmonės?
- Ar pakankamai paskatinate tuos asmenis?
- Kaip kitaip galėtumėte išreikšti savo susižavėjimą jais?
Reali pagalba
Net liaudies patarlė byloja - „Draugą nelaimėje pažinsi” – jog šis tarpusavio santykių aspektas svarbus. Dar būdami kūdikiais mes žinojome, jeigu ištinka nelaimė reikia šauktis pagalbos. Vien žinojimas, jog sulauksi reikiamos pagalbos reikiamu metu, leidžia atlaidžiau vertinti kylančius sunkumus. Jausmas, jog kontroliuoji situaciją, pažaboja net sunkiai valdomas emocijas kaip įsiūtis, baimė, panika. Pagalbos tikimybė suteikia galimybę susiplanuoti ėjimus ir didina savęs vertinimą, sukuria saugumo jausmą. Pasvarstykite:
- Ar yra žmonių, kuriais galite visiškai pasikliauti, jeigu to prireiktų? Kas jie?
- Ar yra žmonių, kurie padėtų jums ištikus nelaimei bet kuriuo paros metu?
- Ar yra žmonių, kurie pagelbėtų ištikus finansinėms problemoms?
- Ar dažnai naudojatės šių žmonių pagalba?
- Kaip dėl to jaučiatės?
- Kaip jie jaučiasi?
- Ar jų pagalba jums svarbi? Kaip apie tai pranešate šiems žmonėms?
- Kas galėtų būti geriau šiuose santykiuose?
- Kokių veiksmų imsitės šiems santykiams pagerinti?
Realios pagalbos atveju dažnai lydintis jausmas yra skolos, nuolatinio dėkingumo. Ypač tai suaštrėja jei pagalbos teikėjas nepriima padėkos arba jūs neturėjote dar progos padėti jam sunkiu momentu. Tai reikėtų atvirai aptarti su tuo žmogumi, atvirai išsakyti savo dėkingumą, kaip jums tai yra svarbu ir aptarti galimus „svarstyklių” išlyginimo būdus.
Informacijos suteikimas
Analizuojant tarpasmeninius poreikius, šis atrodo pats keisčiausias. Pasakysite, jog informacijos galima susirasti internete, literatūroje. Juk dabar viskas pasiekiama. Tačiau peržvelgus gyvenimą jis pilnas sunkių pasirinkimų, dvejonių ir svarstymų: kur studijuoti, ar keisti darbą, ar šiuo metu statyti būstą. Dažnai tai niekuo nesusiję su tiesiogine informacija, ar žiniomis. Tai daugiau gyvenimiškos patirties, išminties ir įžvalgos kompetencija. Tokių žmonių gyvenime sutinkame nedaug, mat dar ir ne kiekvieno nuomonę mes vertiname.
- Ar yra žmogus, su kuriuo pasišnekate apie jums svarbius sprendimus? Kas jis?
- Ar yra patikimas žmogus, kurio prašote patarimo dėl kylančių problemų?
- Ar jo nuomonė jums svarbi, ar paveikia jūsų sprendimus?
- Ar šis žmogus žino, jog vertinate jo nuomonę?
- Kaip jūs jam parodote, jog jo požiūris jums svarbus?
- Kaip gali keistis šie santykiai? Kokių veiksmų imsitės?
Jeigu buvote nuoširdūs atsakinėdami į šiuos klausimus, jau turėjote susidaryti savo tarpasmeninių santykių giluminį vaizdą.
Atskleidėte, koks jūsų artimųjų ratas, ar jis patenkina jūsų poreikius, ar ne per didelis, ar lieka laiko sau.
Atradote, kokius jausmus santykiai jums teikia: vargina, džiugina. Susiplanavote veiksmus, kurių imsitės norėdami pataisyti padėtį.
Atvėrėte savo slapčiausius poreikius: ko tikitės iš savo draugų ir artimųjų. Ir įvertinote savo indėlį į santykių kūrimą ir palaikymą.
Socialinės „svarstyklės”. Balansavimo paslaptis
Socialinių ryšių teisingumo principas galioja visiems santykiams – gavus dėmesio, paramos, pagalbos visuomet reikalinga suteikti grįžtamąjį ryšį. Santykių auditas leido įsivertinti savo indėlį į santykius: ar ne per mažai, ar ne per daug savęs atiduodate vieniems ar kitiems santykiams. Visgi dažniau susiduriame su tuo, jog nepakankamai investuojame į santykius – bendraujame per mažai, pernelyg paviršutiniškai, susitinkame per retai.
Didžiausi bendravimo trukdžiai:
- Nemokėjimas tinkamai susiplanuoti savo laiko (pojūtis, jog visada trūksta laiko)
- Nuovargis
- Susierzinimas
- Ilgalaikis stresas
- Išgąstis
- Sunkus gyvenimo periodas.
Dėl šių priežasčių mes negalime sutelkti dėmesio, vengiame gilesnio, atidesnio įsitraukimo į pokalbį, tuo metu mes turime „didesnių rūpesčių”. Tai atitraukia mus iš bendravimo ČIA ir DABAR. Tokių būsenų metu psichinės ir fizinės funkcijos būna išsekusios, jaučiame energijos stygių. Visa tai lydi neadekvačios emocijos – pykčio proveržiai, irzlumas. Mes skubame pabaigti pokalbį, būname nejautrūs ir dažniausiai nieko neprisimename, kas buvo kalbėta. Visa tai nepadeda kurti santykių, o juos tik griauna, palieka nesusišnekėjimo, nesupratimo, įskaudinimo pėdsakus. Todėl reikalingas sąžiningas savęs įsivertinimas – „Kaip aš bendrauju su kitais? Ar esu pakankamai geras draugas?“. Atviras pasakymas savo pašnekovui kaip jūs jaučiatės, ar nusiteikęs nuoširdžiam pokalbiui, ne tik padės susikaupti, bet ir sutvirtins jūsų santykius. Visas gyvenimas yra bendravimas, todėl turime imtis kontrolės ir atrasti jėgų jiems kurti ir puoselėti.
Santykiai – tai tarytum laužas, kurį reikia prižiūrėti ir rūpintis juo. Net ir iš pirmo žvilgsnio, nereikšmingos detalės – „šlapios malkos”, „beržinės”, „kadagio” ar pan. - turi įtakos jo kaitrai, aromatui, liepsnai.
Paruošė: psichologė Gintarė Meslinienė
Psichologinio Konsultavimo Grupė
Straipsnių ciklas „Gyvenimo auditas ir planai”:
- Socialinių santykių peržvalga (šis straipsnis)
- Tėvystės ir artimų santykių peržvalga
- Darbo peržvalga
- Vidinio gyvenimo peržvalga