„Mintys yra viskas; jūs tampate tuo, ką mąstote.“
Buda
Šie paprasti, bet kartu genialūs žodžiai mus lydi kelis tūkstantmečius. Juose slypinti tiesa ir įžvalgumas atsiskleidžia palengva, kuomet vis labiau susikaupiame ir apmąstome savo gyvenimą. Pirmoji mintis, kuri mane aplankė perskaičius šiuos žodžius, „Tai ne tiesa! Juk aš kasdien praleidžiu tiek daug laiko galvodama apie buitinius dalykus, tokius kaip namai, šeima, uždarbis, maistas, kasdienės išlaidos. Nejaugi aš tokia ir esu? Tokia kasdieniška, buitiška, gal net tuščia?“
Tikiu, kad ir jums kilo tokių pat minčių. Juk sukamės kasdienybės rate, ir retas tik kuris gali skirti laiko apmąstymams, meditacijoms, savęs atradimui ir tobulėjimui. Šį kartą jus kviečiu į savęs atskleidimo, vidinio gyvenimo audito kelionę.
Kas aš esu?
Nuo šio klausimo norėčiau pradėti pirmuosius savęs atradimo žingsnius. Paimkite lapą popieriaus ir neskubėdami atsakykite į jį. Mėgaukitės rašydami atsakymą į šį klausimą, tegul tai užtrunka daugiau nei pusę valandos. Pradėkite rašyti apie save, toks koks esate viduje – apie savo būdo, asmenybės, charakterio bruožus. Paminėkite savo patirtį, gabumus, artimiausius planus. Jei šis klausimas pasirodys sunkus, neskubėkite. Leiskite sau pamąstyti bent dieną, kol vairuojate automobilį, einate pasivaikščioti. Ypač būna sunku pripažinti savo didžiuosius privalumus arba trūkumus. Būkite atviras sau, šis atsakymas tik jums. Sąmoningas pripažinimas savo silpnybių ar stiprybių tik padidins pasitikėjimą savimi, praplės jūsų galimybes.
Vis tik kylant savęs pažinimo sunkumams, galite pasiteirauti savo artimųjų, gal jie „užves ant kelio“ ar atskleis netikėtų savybių.
Turėdami atsakymą į klausimą „Kas aš esu?“ galime toliau gilintis į save:
- Perskaitykite, ką parašėte apie save. Ar jums patinka šis asmuo?
- Ar norėtumėte kažką pakeisti jame? Jei taip, tai ką? Kokiu būdu tai būtų galima pakeisti, patobulinti (parašykite bent 3 realius ir paprastus būdus, kaip galima pradėti pokyčius jau šiandien)?
- Ar jūs bandėte keistis anksčiau (konsultacijos, kelionės, asmeninis augimas), kokie buvo rezultatai? Jeigu prasti, kaip jūs manote, kas sutrukdė sėkmingus pokyčius? Kaip vertinate savo pastangas, atsakingumą, lūkesčius šioje situacijoje? Ar matote, žinote kaip pakeisti šią situaciją, kad pokyčiai būtų pozityvūs? Jeigu taip, parašykite bent 3 realius ir paprastus būdus, kaip galima pratęsti, pagerinti pokyčius jau šiandien.
- Kokias turite gerąsias savybes, bruožus? Kokie jūsų trūkumai labiausiai jus erzina? Koks jūsų didžiausias trūkumas, kompleksas, savybė, dėl kurios labiausiai kremtatės? Jeigu būtų galima turėti dar vieną nuostabią savybę, kokią norėtumėte turėti?
- Kuo jūs didžiuojatės savyje? Ko gėdijatės?
- Už ką jūs save gerbiate?
- Už ką save mylite?
- Ką kiti turėtų pasakyti apie jus, kad jus pralinksmintų, nudžiugintų arba priverstų didžiuotis savimi? Ką aplinkiniai turėtų pasakyti apie jus, kad jus labai įskaudintų, sugniuždytų ar priverstų rausti iš gėdos?
- Ar turite talentų, kurių niekad nenaudojate? Ar norėtumėte jį tobulinti, puoselėti, juo naudotis? Kokioje gyvenimo srityje jį galėtumėte pritaikyti?
- Ar norėtumėte turėti tokį draugą kaip jūs pats? Ar galėtumėte pasikliauti juo? Jei ne, kodėl?
- Ar esate optimistas? Ar jaučiatės laimingas, ar priešingai? Ką pasakytų jūsų artimieji?
- Nesvarbu kiek jums metų, ar jūs jaučiatės suaugęs ir subrendęs? Ar vis dar ieškote savęs, blaškotės?
- Kokie pagrindiniai jūsų gyvenimo tikslai? Ar jie aiškūs ir pasiekiami? Ką galite padaryti, kad jie tokiais taptų?
- Ar visoms savo gyvenimo vertybėms (karjera, asmeninis augimas, šeima, artimi santykiai ir pan.) skiriate pakankamai laiko ir dėmesio? Kuri sritis yra nukentėjusi, užmiršta? Kuriai skiriate per daug laiko ir pasiaukojimo? Kaip tai jūs vertinate, jaučiatės? Kaip būtų galima pasiekti pusiausvyrą?
- Ar jūs patenkintas savo pasirinktu gyvenimo keliu? Ar jaučiatės gyvenantis pilnavertį gyvenimą ar tarytum slystantis jo paviršiumi? Kas galėtų jums padėti pajusti pilnavertį gyvenimo skonį? Ko trūksta?
- Ar esate kūrybiškas kasdieniame savo gyvenime? Jei ne, ką galite padaryti, kad kūrybiškumo ir žaismingumo būtų daugiau jūsų gyvenime?
Jeigu buvote nuoširdūs sau, šiek tiek giliau pažinote save. Dabar galite įvardinti savo stiprybes, gebėjimus, kurie kelia pasitikėjimą savimi ir verčia judėti pirmyn ir nenuleisti rankų. Taip pat turite nemenką sąrašą trūkumų, kuriais tikrai nesididžiuojate, gal net bandėte jais atsikratyti ar pakeisti.
Savęs suvokimas ir vertinimas – keistas dalykas, jis susiformuoja vaikystėje, kuomet mums labai svarbi tėvų nuomonė. Pasitikėjimas savimi – didžiausias turtas, kurį tėvai gali padovanoti vaikui. Augant vaikui savigarba šiek tiek keičiasi, priklausomai nuo to, kaip jį vertina kiti, kaip jam sekasi moksluose, vėliau darbe. Tačiau tie pokyčiai nedideli, greičiau juos pavadinčiau svyravimais: vieną dieną labiau save mylime ir didžiuojamės, kitą dieną mažiau. Prisiminkite, kaip gavus užtarnautą komplimentą ar pagyrimą, galvoje šmėsteli mintis „Čia jau per daug, tikrai ne apie mane“, na o kritikos metu reaguojame gana gynybiškai, ir tik nenuginčijamu faktų akivaizdoje prisiimame kaltę, pripažįstame savo trūkumus. Pakankamai kritiškai priimame kitų nuomones ir pastebėjimus apie save.
Suaugusiame amžiuje savo savigarbos kalviais esame mes patys. Tik patys galime save motyvuoti ir skatinti, o taip pat ir sužlugdyti. Norėdami save padrąsinti, vakarais apžvelkite, ką per dieną nuveikėte ir pagirkite save už tai – „Aš, vardas, esu šaunuolis, nes…“. Nereikia ieškoti žygdarbių, juk ir kasdieniams, rutininiams darbams nuveikti prisireikia gana daug pastangų ir kantrybės. Kad pradėtumėte save labiau gerbti, atraskite dienoje bent tris darbus, už kuriuos nusipelnėte pagyrimo žodžio. Tai nelengvas darbas. Galite šiuos teiginius pasakyti mintyse, tačiau dar didesnio efekto sulauksite tai darydamas prieš veidrodį ir tardamas balsu, pakilia intonacija. Pradžioje galite pasijusti nejaukiai, tačiau tik taip išmoksite savimi pasidžiaugti kasdien ir net pats nustebsite, kiek daug sudėtingų ar net nemalonių darbų atliekate. Jūs tikrai vertas pagyrimo ir pasididžiavimo.
Teigiamam savęs vaizdui kurti labai veiksminga saviįtaiga, kitaip tariant pozityvūs teiginiai. Kaip R. Webster pastebi, jog mes per dieną sukuriame tūkstančius minčių ir nė nenutuokiame, kiek iš jų yra teigiamos ir kiek – neigiamos. Šios mintys tiesiogiai veikia mūsų pasąmonę ir formuoja mūsų savęs vaizdą, koduoja mūsų sėkmės galimybę. Tad dienos eigoje reikia sąmoningai padidinti pozityvių žinučių srautą, kuris padidintų mūsų galimybes gyventi geriau, pradedant net nuo fizinės sveikatos. „Visos ligos nuo nervų“ - taip paprastai galima įvardinti psichosomatinius susirgimus, kurie dažnai kankina mus, kai gyvename didelėje įtampoje ir apsupti konfliktų, nerimo.
Pozityvūs teiginiai – tai teigiama energija, kuri leis save užprogramuoti sėkmei. Pagrindinės teiginio kūrimo taisyklės: jis turi būti jums labai aktualus ir siektinas; būtinai pozityviai suformuluotas (be žodelio „ne“, „nepersivalgau“ keiskite į „valgau mažiau, tik kiek man norisi“); nekeliantis grėsmės aplinkiniams žmonėms; sakomas esamuoju laiku („turėsiu“ keiskite į „turiu“). Mūsų pasąmonė neskiria laiko, todėl suformulavus teiginį esamuoju laiku, ji pradeda veikti tarytum jūs tai jau turite ir taip padidina jūsų sėkmės tikimybę. Susikurkite jums svarbų teiginį ir kartokite jį kuo dažniau. Paprasčiausi teiginiai gali skambėti taip: „Man sekasi. Aš esu laimingas. Aš pasitikiu savimi.“. Galite kartoti mintyse, garsiai, galite susikurti savo teiginių dienoraštį, į kurį rašytumėte juos arba klijuotumėte iškarpas iš žurnalų, kurios susijusios su jūsų svajone. Tai saviįtaigos principu veikiantis metodas, todėl svarbu atsipalaiduoti ir mėgautis šiais teiginiais.
Ko aš noriu?
Šį klausimą sau užduodame labai retai. Atsakymas į jį dažnai būna lydimas kaltės jausmo arba neišsipildymo tikimybės. Tai antrasis klausimas, kuris daug ką atskleidžia apie mus, mums rūpimus dalykus. Kviečiu susimąstyti ties juo. Atsakymų rašymui skirkite 15 minučių. Negalvokite ilgai, atsakymai turi atsirasti jūsų galvoje labai greitai ir spontaniškai. Stenkitės užfiksuoti kuo daugiau minčių, sekite jų tėkmę. Nekritikuokite nei vieno atsakymo, tiesiog rašykite viską, kas ateina į galvą. Atsakymai į klausimą „Ko aš noriu?“, gali būti labai netikėti – nuo kasdienių, buitiškų norų iki nerealių svajonių. Gali ištikti norų „krizė”, atrodys, kad jau nebėra ko norėti. Tačiau nepasiduokite, spauskite save, nes po tokio lūžio dažnai išlenda patys slapčiausi ir labiausiai geidžiami norai, apie kuriuos niekam nesate pasakoję.
- Peržvelkite sąrašą norų. Koks noras buvo pats netikėčiausias, net nežinojote, kad tokį turite?
- Kuris noras pats slapčiausias ir geidžiamiausias? Ką galite padaryti, kad priartėti prie jo išsipildymo?
- Ar galima sugrupuoti jūsų norus? Kokios pagrindinės norų grupės? Kaip tai susiję su jūsų kasdieniais rūpesčiais?
- Ką sužinojote sau ir apie save peržvelgę į norų sąrašą?
- Ar yra norų, kuriuos norėtumėte, kad žinotų jūsų partneris, artimas žmogus, vaikai? Kada jais pasidalinsite?
Norai ir jų išsipildymas leidžia mums pajusti pilnaverčio gyvenimo skonį. Kai jie išsipildo, jaučiamės laimingi, likimo palepinti, sutrikę, negalime patikėti tuo. Tačiau turime pripažinti, kad prieš norui išsipildant, teko nemažai paplušėti, taupyti, kažko atsisakyti. Dideli norai ir jų išsipildymas tai mūsų pastangų ir užsispyrimo rezultatas. Tačiau kaip su kasdieniais norais, ar dėl jų išsipildymo reikia tiek stengtis? Tikrai ne, tačiau jie mums suteikia lygiai tokį patį pasitenkinimą, pakelia nuotaiką. Peržvelkite savo sąrašą ir atsirinkite „kasdieniškus“ norus – tai gali būti karšta vonia, knygos skaitymas, pasivaikščiojimai ir kiti širdžiai malonūs užsiėmimai. Jei tokių nėra, pagalvokite ir atsakykite – ko jūs norite kasdien, kas jums suteiktų malonumo?
- Kaip dažnai jūs tai darote? – prie kiekvieno parašykite dažnį (vieną kartą per savaitę, tris kartus per gyvenimą ir t.t.).
- Kaip dažnai norėtumėte tai daryti?
- Kodėl svarbu rūpintis savimi?
Kad pamaloninti save mažais malonumais ir troškimais, nereikia daug pastangų. Tiesiog iš sudaryto sąrašo išsirinkite bent keturis svarbiausius ir juos patalpinkite į savo mėnesio dienotvarkę – per savaitę po vieną norą. Kokybiškas ir geras poilsis svarbi veikla, atstatanti vidinius resursus, todėl būtina ją suplanuoti ir vykdyti. Būtinai apgalvokite ką, kur ir kada tai darysite, kiek laiko užtruksite. Nepamirškite, kad prieš ir po pasilepinimo pusė valandos turi būti laisva. Šis laikas skirtas suvaldyti mūsų psichikai, kuri yra labai inertiška. Kiekvienas galime prisiminti, kai tik iš darbų ištrūkęs susitikti su draugais arba nubėgęs į masažą negali pamiršti darbinių reikalų ir maloniai akimirkai skirtas laikas būna sugadintas jaudulio ir nerimo. Laisvo laiko pusvalandis leidžia atitrūkti nuo darbų, atsipalaiduoti ir patirti visą malonumą. Na o pusvalandis po, leidžia be įtampos sugrįžti į dabartį ir imtis naujos veiklos.
Norų išsipildymas – tai ne vien tik pasakų herojų privilegija. Nepabijokite palepinti savęs nors ir smulkmenomis, kurios pagerins ne tik nuotaiką, bet ir leis pajusti gyvenimo pilnatvę.
Mano kūnas
Šiek tiek keista kalbėti apie kūną, kai vykdome vidinio gyvenimo auditą. Tačiau jau romėnai žinojo, jog „sveikame kūne, sveika siela“. Mūsų kūnas yra geros savijautos, energijos ir netgi patrauklumo buveinė. Besikeičianti kultūra, aukštosios mados stereotipai verčia mus būti negailestingais su savo kūnu: didelis fizinis krūvis, yo-yo dietos, ar net kosmetinės operacijos. Reikia nepamiršti, jog kūnas mūsų vidinio gyvenimo indikatorius, jis pirmasis mums signalizuoja ar mes gyvename darnoje su savimi, ar darom tai, ką norim daryti. Juk visas emocijas mes pirmiausia išgyvename kūno pakitimais – pulsas, kraujospūdis, prakaitavimas ar burnos išdžiūvimas. Jo pokyčiai mus informuoja ar mes einame savo pasirinktu ir norimu gyvenimo keliu. Pagrindiniai septyni kūno signalai, kurie rodo, jog reikia sustoti ir susimąstyti:
- Energijos, jėgų stoka, prislėgtumas.
- Svorio problemos – netekimas arba priaugimas svorio.
- Nelaimingi atsitikimai – lūžiai, pasitempimai.
- Priklausomybės alkoholiui, vaistams, narkotikams.
- Miego sutrikimai.
- Apetito didelė kaita.
- Emocijų raiška per kūną – temperatūros kilimas, vėmimas ir kt.
Įsiklausykite į savo kūno siunčiamus signalus ir atraskite atsakymus:
- Ar jūs mėgstate savo kūną? Ar tai jūsų didžiausias priešas? Ar jums patinka jūsų sudėjimas, figūra? Ar norėtumėte kažką pakeisti? Jeigu esate nelaimingas, ką planuojate daryti, kad pakeistumėte savo išvaizdą?
- Ar išnaudojate savo kūno potencialą? Ar patiriamas fizinis krūvis dienos eigoje yra pakankamas?
- Kaip jaučiasi jūsų kūnas, kaip įvardintumėte jo būklę?
- Kokia širdies ir kraujotakos būklė? Kokius jaučiate siunčiamus signalus?
- Kaip jaučiasi stuburas?
- Kaip kūnas vertina maistą, kuriuo jį maitinate? Ar yra produktų, kurių jis labai pasiilgo, nemėgsta?
- Koks kūno ištvermingumas, atsparumas?
- Koks jūsų kūnas, ar stiprus, glebus, aptingęs?
- Ar jam pakanka poilsio, miego?
- Ar rūpinatės savo kūnu? Kaip? Ar jūsų kūnui to rūpesčio pakanka ar reikėtų daugiau, dažniau?
Analizuojant santykį su kūnu ir rūpestį juo, mes skubame save pateisinti laiko, pinigų stoka, valios neturėjimu. Tačiau jūs nustebsite, kiek nedaug reikia, kad pasijustume geriau bendraujantys ir suprantantys savo kūną.
Maistas – duoklė kūnui, kuri turi būti parenkama įsiklausius į jo poreikius. Prieš pradedant valgyti, pirmiausia paklauskite „Ar tikrai aš noriu valgyti? Ar tikrai tai aš noriu valgyti?“. Prieš valgį ir jo metu apžiūrėkite maistą, tai leis valgant pajusti visų sudedamųjų dalių skonį. Neskubėkite valgio metu, pirmiausia atsipalaiduokite, koncentruokitės į maisto skonį, aromatą, estetinę išvaizdą. Tai leis greičiau pajusti sotumo jausmą nepersivalgant. Kas tris kąsnius stabtelkite ir paklauskite savęs „Ar man skanu? Ar aš jau sotus?”. Stebėkite, kada valgymo malonumas dingsta ir kuomet jūs jaučiatės pavalgęs.
Norėdami palepinti savo kūną maistu, paprasčiausia pakeiskite prieskonius. Tai leis pajusti naujus aromatus, net įprasto maisto skonis bus kitoks. Valgymą paverskite malonumu, kuriuo atsidėkojate savo kūnui.
Sportas – vis dažniau sustingstame prie kompiuterio, televizoriaus, knygos ar laikraščio. Pamirštame, jog nesame vien tik didelės galvos. Mūsų kūnui svarbu judėti, o ir turėti sportišką išvaizdą smagu. Tam, kad jaustis gerai, nereikia alinančių treniruočių. Pusvalandžio trukmės sportinis užsiėmimas kasdien pagerins ir išvaizdą ir savijautą. Nepamirškite, jog viršutinės kūno dalies pokyčiai (rankų, krūtinės, pilvo sutvirtėjimas) bei taisyklinga laikysena teigiamai veikia mūsų savęs vertinimą.
Tęsiant dialogą su kūnu, savaitės eigoje vis pagalvokit „Ką aš gero padariau savo kūnui? Kaip aš jam galiu atsidėkoti už nelengvą darbą?“. Iš pradžių keistai atrodantis dialogas su kūnu taps savaime suprantamu ir būtinu. Juk kūnas - mūsų sąmonės buveinė.
„Pažinti kitą sunku. Pažinti save – menas.“ Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau tai tiesa – su savimi esame pažįstami nuo pat gimimo, bet ar pažįstame save? Toks paradoksas ištinka deja visus. Savęs pažinimas - tai pati vertingiausia ir įdomiausia studija kiekvieno žmogaus gyvenime. Pradėkite ją šiandien.
Paruošė: psichologė Gintarė Meslinienė
Psichologinio Konsultavimo Grupė
Straipsnių ciklas „Gyvenimo auditas ir planai“:
- Socialinių santykių peržvalga
- Tėvystės ir artimų santykių peržvalga
- Darbo peržvalga
- Vidinio gyvenimo peržvalga (šis straipsnis)